- vientraukis
- vientraũkis, -ė adj. (2), víentraukis (1) 1. skirtas vienam traukti (apie pjūklą): Koks ten ano pjovimas su vientraukiù pjūklaliu! Vvr. Vientraukis pjūklas kažkaip bejėgiškai linguoja dešinėj jo rankoj rš. 2. vieno arklio traukiamas (apie akėčias): Víentraukės akėčios Grž.
Dictionary of the Lithuanian Language.